Kunigų safari

Straipsnis iš Juokopedijos, humoristinės enciklopedijos
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kunigas Shikimura Shikisienna ruošiasi safariui anime filme „Jonvabalių kapas“ (Hotaru no haka). Tikrovėje kunigams naudoti ginklus safari metu yra draudžiama

Kunigų safari – ekstremalus kovinis sportas, kurio metu specialiuose poligonuose (džiunglėse, miestuose, dykumose ir kitur) krikščionių kunigų komanda, padedama Dievo, kaunasi prieš savanorių komandą, padedamą šiuolaikinių ginklų ir, atskirais atvejais, karinės technikos. Savanoriais dažniausiai būna medžiotojai, skautai, kariškiai bei kitų su išgyvenimu laukinėmis sąlygomis susijusių profesijų atstovai, tačiau pasitaiko ir išimčių. Pavyzdžiui, 1941 m. Ruandoje rengtame Kunigų safari dalyvavo Raudonojo Kryžiaus med. seselė iš Šveicarijos Gertruda Hauptbanhoff ir asmeniniu pistoletu paklojo net du kunigus.[1]

Žaidynės paprastai trunka nuo paros iki savaitės, per tą laiką viena komanda turi sunaikinti arba kitaip išvesti iš rikiuotės kitą. Akivaizdų pranašumą čia turi kunigai: jie yra šventi žmonės, jiems padeda pats Visagalis, bei jie būna ginkluoti Biblijomis, Šventintu Vandeniu, Rožančiais ir kitais nepaprastai galingais krikščioniškais atributais.[2] Net ir išgyventi laukinėmis sąlygomis jiems lengviau, nes kaip žinome iš Biblijos, Viešpaties angelas nešioja vargstantiesiems maistą ir net užčiaupia liūtams nasrus[3] Priešininkų komanda tuo tarpu vietoje to yra priversta tenkintis tik savo patirtimi, išgyvenimo laukinėmis sąlygomis komplektais (palapinės, virvės, peiliai, vaistinėlės, etc.) ir yra ginkluoti tik šautuvais, pistoletais, kulkosvaidžiais, granatomis, minomis bei kitais ginklais, juokingai atsiliekančiais nuo Dievo visagalybės.

Istorija[keisti]

Senovės Roma[keisti]

Pirmą sykį rašytiniuose šaltiniuose Kunigų safari minimas romėnų istoriko Plinijaus Jaunesniojo užrašuose XML formatu. Pasak jo, valdant Markui Aurelijui gyvūnų globos organizacijos su Avidijumi Kasijumi priešaky nuolat protestavo prieš nekaltų gyvūnėlių Cirke pjudymą paties Dievo globojamais ir todėl antgamtinėmis galiomis pasižyminčiais krikščionimis. „Ar taw patiktoo jei ant tawes uzleistoo kriksciony????!!!!“ retoriškai klausė Kasijus savo kalboje už gyvūnų teises, pasakytoje Didžiajame Cirke[4] Tačiau netikėtai atsiliepė didis krikščionių kovos prieš liūtus fanas, karvedys Publijus Kvintilijus Robokopas: „ot ir patiktū!“. Taip buvo suorganizuotas pirmasis Kunigų safari, įvykęs tame pačiame Didžiajame Cirke. Pergalę sausu rezultatu tuomet šventė iš elitinių pretorijų sudaryta Publijaus komanda, tiesiog išskerdusi krikščionių kunigus. Vėliau specialistai ir sporto apžvalgininkai vieningai teigė, kad krikščionys per anksti patikėjo savo pergale ir todėl nieko nedarė, tik klūpojo ir meldėsi. Taip pat buvo nuomonių, kad pretorijai pergalę iškovojo dėl to, jog labiau norėjo laimėti, o krikščionių komandoje dėl traumos negalėjo žaisti pagrindinis krašto puolėjas Konstantinas Septimijus. Stebuklingą šių užrašų reikšmę įrodo faktas, kad Plinijaus Jaunesniojo laikais Markas Aurelijus dar nei gimęs nebuvo.

Biškį vėlesni laikai[keisti]

Ilgą laiką varžybos vykdavo tik cirkuose ar specialiuose amfiteatruose. Laukinėje aplinkoje Kunigų safari pirmą kartą surengė žymus Afrikos tyrinėtojas, seras Ričardas Bartonas. „Pailsęs nuo Tanganikos ežero ieškojimų, kurį ir taip vos vos atradome, bei Kama Sutros vertimo, nusprendžiau pasiieškoti kitokių pramogų. Tuomet ir prisiminiau Kunigų muštynes, pagal kurias nusprendžiau suorganizuoti Kunigų safari“, pasakojo jis vėliau savo laiške Karališkajai Geografų Draugijai.[5] Bartonas priešininkų komandą subūrė iš vietinių misionierių, ginkluotų daugiausiai biblijomis, rožančiais ir švestu vandeniu (vėliau tai tapo standartinė kunigų įranga). Vienas oponentas turėjo relikviją – Šv. Pranciškaus koją. „Šio bijojome labiausiai, ir iškart sutarėme, kad tai bus prioritetinis taikinys“, rašė vėliau tyrinėtojas. Įtemptose varžybose prie Tanganikos kranto pergalę 15:0 šventė medžiotojų komanda. Lūžis įvyko auštant antrai žaidynių parai, kai Bartono bendražygis Džonas Spekė remingtono šūviu iš 300 m. atstumo nudėjo kunigų vadą, vyskupą Dikembę Mutombą, tuo metu dar neapsirengusį ir žiūrinėjantį berniukų nuotraukų kolekciją.

Tarybų sąjunga[keisti]

Tarybų Sąjungoje, suprantama, šios žaidynės buvo uždraustos. Jau vien todėl, kad retas kas galėjo nešiotis ginklą. Tačiau nelegaliai jos vykdavo pilnu pajėgumu, kas yra užfiksuota milicijos raportuose. Pavyzdžiui, žinoma, kad ši pramoga buvo ypač įsišaknijusi Kupiškio rajono Kalabybiškio kaimelyje, kuomet šaltais žiemos vakarais, nudirbę dienos darbus, žmonės gerdavo naminukę, apsirengdavo kailiniais, ir eidavo miškan neva medžioti. Kunigai tuo tarpu rinkdavosi neva palaiminti medžioklės. Tuomet ir prasidėdavo pats įkarštis. 1978 m. milicijos raportuose rašoma, kad „drg. Stasys Smigelskas Antano, 1936 m. gimimo, pakartotinai užsiėmė nelegalia veikla – vad. kunigų safari. Šį kartą per aplaidumą ir neblaivumą draugas Smigelskas medžioklinį šautuvą, išduotą su leidimu nr. 296154b, pamiršo užtaisyti šratais. Todėl nešėsi tokį, koks visad stovėjo priemenėj, t.y., užtaisytą druska ir laikomą dukrai nuo bernų saugoti (jo dukra, Vincė Smigelskytė Stasio, tai čia ta su dideliais papais kur į nuovadą kartais atsiveda patruliai). Minėtu druska užtaisytu šautuvu draugas Smigelskas dvidešimt kartų iššovė į kleboną, draugą Zigmantą Antonijonį, bbž kelintų gimimo, kol iš kunigo klyksmo ir aktyvaus nenoro mirti suprato, kad čia kažkas ne taip. Galiausiai minėtas kunigas buvo pribaigtas šautuvo buože, o jo kūnas tyrimo metu išsilaikė negesdamas ištisą mėnesį be jokių papildomų priemonių“.[6]

Nepriklausoma Lietuva[keisti]

Kunigų Safari pakartotinai Lietuvoje buvo uždraustas 2007 m. pradžioje, seimo nario V. Tomaševskio iniciatyva. Pretekstu uždrausti sporto šaką tapo 2006 m. įvykis Vilniaus senamiestyje, kuomet nesankcionuotų žaidynių metu Pilies gatvėje nuo persekiotojų sprunkantis kunigas pamatė sunkvežimį, iš kurio parduotuvėn buvo iškrovinėjamos daržovės. Kunigas klastingai nusprendė slėptis sunkvežimio būdoje, tačiau vos spėjo ten įsilipti, kaip jį pastebėjo bazuka ginkluotas persekiotojas ir pavymui į nugarą paleido raketą. Šalutiniai nuostoliai parduotuvei ir praeiviams siekė kelias gyvybes ir kelis šimtus tūkstančių litų, kuriuos vėliau padengė Lietuvos sportininkų draugija.[7] Draudimas buvo atšauktas po trijų mėnesių spaudžiant Romos Katalikų Bažnyčiai.[8]

Įranga[keisti]

Dar nuo Bartono laikų tapo tradicija rinktis adekvačius ginklus. Standartinė įranga jau aprašyta, tačiau vardan dalyvių ir žiūrovų įdomumo dažnai komandos pasiimdavo ir galingesnės, žinoma, išlaikydami balansą. Būdavo, kad kunigai pasiima ir indulgencijų, ir Šventųjų relikvijų, ir maldaknygių. Pagrindinis maistas paprastai būna vaflis su vynu, dar labiau sustiprinantis kunigų šventumą. Kaip laikraščio „Futbolas ir Kunigų Safari“ interviu sakė arkivyskupas Benediktinas Arčibaldas, „...o tikrasis Dievo įkvėpimas ir įsitikinimas savo pergale atėjo tik keturias paras pagyvenus kalnuose ir pasimaitinus tik vafliais ir vynu“. Tą kartą pergalę šventė jo komanda, nes priešininkai, patyrę alpinistai, žuvo Dievo atsiųstoje sniego griūtyje. Šiuo metu kunigai jau imasi ir elektronines Biblijos versijas kompaktiniuose diskuose, elektrines šv. Mišių žvakes su baterijomis ir kitas technologines naujoves.[9]

Medžiotojų įranga per laiką taip pat kito. Nuo dvivamzdžių buvo pereita prie pusiau automatinių ir vėliau automatinių šautuvų, snaiperinių šautuvų, lengvųjų kulkosvaidžių. Atsirado naktinio matymo akiniai, GPS, vandenį dezinfekuojančios piliulės… tačiau vienas dalykas nekito: bet kokie mokslo išradimai visada nublanksta prieš Dievo visagalybę, prieš jo globą savo ištikimiems kunigams.[10]

Garsiausios žaidynės[keisti]

Ko gero visų laikų rekordas pagal įrangos apimtis buvo pasiektas 1999 m. Nokia firmos remtose žaidynėse Pietų Korėjoje, kuomet 30 narių kunigų komanda su savimi turėjo didžiulį šventą kryžių su Jėzumi, dvidešimt galonų šventinto vandens, septynis Šv. Marijos paveikslus ir Mikelandželo „Mozės“ skulptūros natūralaus dydžio pašventintą reprodukciją. Nors šiuos daiktus tampytis su savimi po Korėjos džiungles nebuvo lengva, viską turėjo atsverti jų šventumo laukas. Be to, tik prasidėjus rungtynėms, priešininkams žemiau juostos smogė kunigų grupės kardinolas Artūras Diafragma iš PAR: jis suspėjo skubiai pašventinti visą žaidynių teritoriją. Tačiau ypač atkaklią kovą visgi laimėjo JAV SWAT atstovų komanda, tarp kitos įrangos turėjusi granatsvaidžių, minosvaidžių, kelis sunkiuosius kulkosvaidžius ir Apache AH-64 karinį sraigtasparnį. Analizuodami rungtynių eigą specialistai sutiko, kad pergalę sausu rezultatu išplėšė tik SWAT sraigtasparnio komandos ir kunigų vyskupo su Mozės statula tiesioginis susidūrimas. Vyskupas tuomet buvo su kūnu paimtas į Dangų po tiesioginio pataikymo prieštankine raketa. „Neradom nei skutelio“, sakė sporto komentatorius iš CNN televizijos.[11]

Tarp linksmiausių visų laikų įvykių neabejotinai papuola 2001 m. kovo mėn. žaidynės Australijoje, pasibaigusios lygiosiomis. Tuomet paauglių medžiotojų grupė su žaisliniais bumerangais ir ietimis septynis kunigus vaikėsi dvi savaites. Visą šį laiką pastarieji mito tik vafliais ir vynu, kol galiausiai pajuto Dievo įkvėpimą ir pradėjo eiti vandeniu į kitą krantą. Vėliau Katalikų Bažnyčia teigė, jog pergalė priklauso kunigams, nes jie buvo gyvi paimti į dangų, o medžiotojai – kad pergalė priklauso jiems, nes kunigai šiaip ar taip mirė. Sidnėjaus Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad kunigų komandą surijo krokodilai ir užskaitė lygiasias.[12]

Nesportiniai poelgiai[keisti]

Bet kurioje sporto šakoje pasitaiko nesportiškų poelgių, ir Kunigų Safari – ne išimtis. Vienas garsiausių atvejų įvyko 1989 m. Brazilijoje. Penkių dienų trukmės žaidynėse Mato Groso džiunglėse dar pačią pirmąją dieną televizijos operatorius užfiksavo, kad kunigų komandos „Rio de Žaneiro bimbyriai“ kapitonas, arkivyskupas Diego Maradona yra slapčia pasiėmęs kišeninį peiliuką. Safari buvo nedelsiant nutrauktas, kilo didžiulis skandalas ir visuomenės pasipiktinimas. Savo oficialią poziciją dar tą pačią dieną pareiškė ir Vatikanas: „Mes išsižadame kunigų, kurie nepasitiki Dievu ir naudoja žemiškus ginklus“, o jau kitą rytą popiežius Jonas Paulius II oficialiai paskelbė apie Diego Maradonos ekskomunikaciją – atskyrimą nuo bažnyčios. Kunigų Safari Brazilijos Nacionalinės Lygos vadovybė priteisė sukčiui 200 000 Brazilijos dolerių baudą ir diskvalifikaciją metams. Tačiau į sportą jis taip ir nesugrįžo: tepraėjus vos dviems savaitėms, arkivyskupą pamaldų metu įniršusių parapijiečių minia suplėšė į gabalus, nuo ko jis mirė.[13]

Populiariojoje kultūroje[keisti]

Kadangi tai yra nepaprasto populiarumo sporto šaka, ji labai dažnai minima populiariojoje kultūroje: filmuose (pvz., A. Tarkovskio „Soliaris“), knygose (Žemaitės „Marti“), muzikoje (jam skirtas visas alternatyvios elektronikos grupės „Lentų kombinatas“ albumas „Ar tai Batmanas?“), kompiuteriniuose žaidimuose ( Blizzard'o „World of Warcraft“) ir taip toliau. Jis dažnai ir parodijuojamas, ypač – Holyvudo filmuose, kuriuose karių komanda gaudo nusikaltėlius (aliuzija į kunigų gaudymą).

Taip pat skaitykite[keisti]

Nuorodos ir šaltiniai[keisti]

  1. Der Spiegel. Gertrud fur der Gewinn: Die Schweiz uber alles. 1941 August
  2. Vatikano XXXIV kunigų posėdžio išvados, publikuotos žurnale Nature 1992 spalį
  3. Danieliaus 6:1, 23
  4. Plinijaus Jaunesniojo laiškai X:97
  5. Richard Burton. Unwritten letters. Penguin Books, 1984
  6. Jaunimo Gretos. Pionieriai pasmerkė kunigų safari. 1979 birželis
  7. Klouno Diena. Ar leisime bepročiams uždrausti Kunigų Safari? 2007 sausio 15 d.
  8. Katalikų naujienos. Kunigams gražinta prigimtinė teisė įrodyti Dievo didybę. 2007 gegužė
  9. American Scientist. Kunigu Safari: present and past. 1994 July
  10. Catholic News. God is Great and hunters are not. 2002 September
  11. The Guardian. Top 10 All-time Greatest Games. January 12, 2008
  12. Sidney Tribune. ROFL in Kunigu Safari last weekend :D. 2001 March
  13. S. Jovaiša. Garsiausi sukčiavimai krepšinyje ir kunigų safari. Vilnius, 1991